Daiva Mieliauskienė: šiandien mokytojas autoritetas – mokytojas, įvaldęs technologijas
Su „VIMS-International Meridian School“ pradinių klasių mokytoja Daiva Mieliauskiene susitinkame per vadinamąjį pamokų langą. Jos pirmokai krykštaudami išbėga į kūno kultūros pamoką, o mes prisėdame paplepėti apie prisiminimus, pasikeitusią mokyklą, šiuolaikinius vaikus ir iššūkius, su kuriais susiduria kiekvienas šių dienų mokytojas.
Svajonė nuo vaikystės
Nuo vaikystės Daiva svajojo tapti mokytoja, tačiau prisipažįsta, jog labai bijojo, kad taip gali ir neįvykti. Kai pasirinko mokytojos kelią, jai buvo tik 15 metų. Iš Trakų rajono penkiolikmetė Daiva išvažiavo į tuometinę Marijampolės pedagogikos mokyklą (dabartinė Marijampolės kolegija), kuri ruošė pradinių klasių mokytojus. Daiva pasakoja, kad tada tai buvo gilias tradicijas turinti ir mokytojus ruošusi mokykla, kurios dėstytojus ji prisimena su pagarba ir iki šiol yra labai dėkinga. Jie Daivą subrandino ne tik kaip asmenybę, bet kaip ir mokytoją, kuri nestovi vietoje, ieško naujovių ir nenutrūkstamai tobulėja.
„Aš niekada nežaidžiau mokyklos, kaip kitos mergaitės, bet visada norėjau tokia būti. Norėjau būti matematikos arba istorijos mokytoja ir tikrai negalvojau, kad tapsiu pradinuke. Pradinių klasių mokytoja pasirinkau būti savo mokyklos, kurioje mokiausi, direktoriaus dėka. Kai baigiau 9 klases, tuo metu Marijampolėje pradėjo ruošti pradinio ugdymo mokytojus. Direktorius pasikvietė mane devintokę ir paskatino stoti į šią mokyklą, sakydamas, kad po studijų ateisiu pas jį dirbti. Taip jis mane nukreipė reikiama linkme, tačiau kol baigiau mokslus, nebeliko nei direktoriaus, nei tos mokyklos“, – prisiminimais dalinosi mokytoja. Daiva po mokyklos ilgus metus dirbo mokytoja Vilniaus rajone, Pagiriuose, vėliau Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazijoje, o dabar jau 9 metus dirba „VIMS International Meridian School“ pradinių klasių mokytoja. Daiva teigia, jog šiais laikais kiekvienas mokytojas turi dvi galimybes: stovėti vietoje ir nieko nekeisti arba tobulėti ir nuolat žengti pirmyn. Į didžiausią technologijų kaitą pakliuvusi Daiva Mieliauskienė sako, jog yra ta mokytoja, kuri trokšta kiekvieną dieną sužinoti ką nors naujo.
Vaikus sudominti – sunku
Jau minėjome, kad šiuo metu Daiva moko pirmokus. Kaip pati sako, jiems mokytis su EMA yra „kažkas tai tokio fantastiško“. „Mokiniams labai patinka, nes užduotys kurtos mokytojų praktikų, kurie dirba su vaikais. Taip pat užduotys yra labai spalvingos ir nemonotoniškos. Gal patinka ir todėl, kad jos nėra per daug lengvos ir reikia pasukti galvą. Tiems, kurie gabesni, skiriu sudėtingesnes užduotis. Ir SAFARI lenta labai patinka. Jie laukia, jie žiūri, jie lenktyniauja, aiškinasi kurioje vietoje jie yra“, – su šypsena apie mokinių motyvaciją pasakojo D. Mieliauskienė. Su EMA vaikai mokosi kiekvieną dieną.
„EMA užduotis mokiniai atlieka klasėje ir namuose. Kartais per pamoką skiriu lengvesnes užduotis, o namuose – sudėtingesnes. Iš vienos pamokos kartais pasidarau dvi. Mano nuomone, universaliausias dalykas pradinukams yra matematika, nes ją galima priderinti prie bet kurio vadovėlio. Pasaulio pažinime irgi yra labai geros užduotys, tačiau pradžioje man buvo kiek sunkiau jas diferencijuoti, nes pribėgti prie kiekvieno vaiko ir parodyti negali. Pačioje pradžioje jie ne visi gerai skaito, todėl užduočių atlikimas tampa sudėtingas. Kaip aš dariau: rodydavau užduotį lentoje, ją perskaitydavau, paaiškindavau, ką jiems reikia atlikti ir tada jie padarydavo“, – savo darbo metodais ir patirtimi dalinosi Daiva.“
„Aš niekada nežaidžiau mokyklos, kaip kitos mergaitės, bet visada norėjau tokia būti. Norėjau būti matematikos arba istorijos mokytoja ir tikrai negalvojau, kad tapsiu pradinuke.“
Siūlo pabandyti
Anot mokytojos, EMA yra labai pažangi mokymosi sistema. „Yra tokių sistemų, kuriose bandoma daryti kažką panašaus, tačiau joms dar labai toli iki elektroninės mokymosi aplinkos EMA. Užduotis pasirenku pagal temas, kas man tinka pamokoje.
Integruoti EMA galima įvairiais būdais. Galima ir namų darbus užduoti, galima ir klasėje naudoti. Mano vaikai turi savo planšetinius kompiuterius, nešiojasi iš namų ir mes kiekvieną dieną mokomės su EMA. Su pirmokais naudojame visus 3 dalykus: matematiką, lietuvių kalbą ir pasaulio pažinimą“, – pasakojo mokytoja.
Paklausta, ko palinkėtų mokytojams, kurie dar neišbandė EMA ar atsisako net pabandyti, sako: „Toks mokytojas labai daug praranda. Praranda tai, kad padidėja vaikų noras mokytis. Toks mokytojas pats sau kiša koją. Šiais laikais mokiniams mokytojas autoritetas yra mokytojas, kuris yra įvaldęs technologijas. Jeigu dirbi tik su vadovėliu ir parkeriu, mokiniams yra labai nuobodu ir neįdomu. O jeigu mokai su planšetėmis, kompiuteriu – esi aukščiau“, – mintimis dalinosi Daiva.
Tėvai irgi domisi
Mokytoja džiaugėsi, jog ir vaikų tėvai labai domisi, kaip mokosi jų vaikai ir teigiamai įvertino EMA elektroninę mokymosi aplinką. „Tėvams labai patinka, jie domisi, jie stebi. Sako: „Jėga!“ Tėvai sužavėti. Atsiliepimai labai geri.“
Kaip vieną didžiausių EMA pliusų Daiva įvardijo laiko taupymą. „EMA tikrai sutaupo daug laiko. Dauguma kolegų taip pat sako, jog nesitikėjo, kad taip pagreitės darbų taisymas. Mūsų mokykloje visos pradinukų mokytojos naudoja EMA. Anksčiau naudojomės kompiuterių klasėje, o šiais metais su tėvais nusprendėme, kad patys vaikai galės atsinešti iš namų planšetinius kompiuterius. Galų gale, planšetė nėra tokia didelė investicija, juolab, kad tai investicija į tavo paties vaiką. Aš suprantu, kad yra žmonių, kurie negali leisti to savo šeimai, tačiau su EMA galima dirbti ir mobiliajame telefone. Pirmokams kiek sudėtingiau, bet vėlesnėse klasėse mokiniai užduotis sprendžia kuo puikiausiai“, – pasakojo Daiva.
„Šiuolaikinius vaikus sudominti yra labai sunku. Mokytojai turi laviruoti ir prisitaikyti, nes svarbiausia, kad vaikus motyvuotų ir jiems patiktų, kitu atveju – nieko gero nebus.“
Pailsėti – privalu
Nors Daiva pripažįsta, jog darbas nesibaigia uždarius klasės duris, o mintys apie mokyklą apleidžia labai retai, tačiau privalu ir pailsėti. „Kiek daugiau atsiriboju per atostogas: skaitau knygą, žiūriu televizorių, žodžiu – ilsiuosi. O savaitgaliais, jeigu lieka laiko, važiuoju į kaimą pas mamą ir atsipalaiduoju. Poilsis yra tada, kai aplink ramybė ir tyla“, – šypteli mokytoja Daiva.
Daugiau interviu čia.