Inga Viltrakienė: mokytojas ir mokinys yra viena komanda

Su „Saulės“ privačios gimnazijos biologijos mokytoja Inga Viltrakiene susitinkame jos kabinete. Jame jaučiamės kaip tikroje laboratorijoje, kurioje mokiniai tiria, domisi, sužino ir išmoksta net apie mažiausius organizmus, kurių mūsų plika akis niekada nemato. Kaip pati Inga pasakoja, ji ruošia būsimuosius medikus, genetikus ir biotechnologus, kurie šioje mokykloje gauna tvirtus biologijos mokslo pagrindus: „Kadangi daugiausiai dirbu su vyresniųjų klasių mokiniais, mano didžiausia atsakomybė yra paruošti mokinius, kad jie labai gerai išlaikytų valstybinį biologijos egzaminą. Beje, aš mokau ir žemesnių klasių mokinius. Mano patys mažiausi – septintokai, kuriems prasideda tikrasis biologijos mokslas.“ Inga juokiasi, kad jos mokiniai, būsimieji medikai, jau yra pažadėję, kad esant poreikiui, būtinai gydys mylimą mokytoją.


Mokytoju gali tapti ne kiekvienas

Inga labai šiltai atsiliepia apie savo mokinius ir mano, kad šios kartos vaikai yra žingeidūs, smalsūs ir aktyvūs:

„Vaikai yra tokie, kokie jie turi būti. Nemanyčiau, kad mūsų laikai buvo kitokie. Kažkada mačiau tokią karikatūrą, kurioje buvo sugretintos dvi nuotraukos: vienoje nuotraukoje buvo pavaizduoti senesni laikai, kurioje žmonės važiuoja traukiniu ir visi sukišę nosis skaito laikraščius. Kitoje nuotraukoje pavaizduoti dabartiniai laikai, kai visi sulindę į mobiliuosius telefonus. Ar tai kuo nors skiriasi? Visais laikais buvo reikalingas kažkoks žinių šaltinis. Manau, kad kiekvienas laikmetis turi savo ypatybių, o žmogiškosios vertybės išlieka tos pačios.“

Inga atvira – norint sudominti mokinius, labai svarbi mokytojo asmenybė ir mokytoju gali tapti ne kiekvienas: „Aš kaip biologė, tikiu genais. Jeigu dailininkui būna genetiškai nulemta mokėti piešti, tai su mokytoju lygiai tas pats. Reikia turėti genetinį kodą, kuris tau leidžia būti ir laisvai komunikuoti su jaunais žmonėmis. Aš pati ne iš karto apsisprendžiau būti mokytoja. Tai yra mano antroji specialybė. Pirmiausia esu juvelyrė, tačiau taip atsitiko, kad juvelyro darbas buvo automatinis, o aš – kūrybos žmogus. Tada stojau į pedagoginį institutą (dabartinį Lietuvos edukologijos universitetą) ir jį pabaigusi supratau, kad sėdžiu savo vėžėse.

Visuomet labai mėgau bendrauti, dirbti organizacinį darbą ir užsiimti kūryba. Todėl viskas taip išėjo, kad jau 28 metus dirbu mokytoja. Gamta man suteikė dar vieną dovaną – gebėjimą piešti. Tai man labai padeda mokykloje, kai reikia kurti schemas, paveikslus ir t. t.“ Inga su šypsena prisimena apie vaikystę, kai namo tempdavo viską, kas gyva: „Man visuomet patiko biologija. Aš esu kaimo vaikas ir mėgau tyrinėti gamtą. Pamenu, kai buvau 8–9 metų, grįžus iš lauko, prie durų mane pasitikdavo močiutė, kuri liepdavo išversti kišenes, kad namo neparsineščiau sliekų, geldelių ar dar kokių baisių dalykų“, – kvatoja Inga.

Prakalbus apie šiuolaikinių mokinių domėjimosi lauką, Inga užtikrinta – mokinius labiausiai domina praktiniai darbai, kurie jiems suteikia daugiausiai motyvacijos: „Yra labai daug virtualių laboratorinių tyrimų, bet mokiniai visko nori čia ir dabar: paliesti, paimti, papilstyti, patyrinėti, papjaustyti... Taip pat, kiekvienas mokinys trokšta asmeninio dėmesio. Vaiką labai motyvuoja, jei randi laiko pamatyti jame lygiavertį žmogų, kolegą. Aš visada sakau, kad mokytojas ir mokinys yra viena komanda ir jie kartu siekia vieno bendro tikslo: kuo geresnių rezultatų ne tik mokiniui, bet ir mokytojui, nes mokinio geri rezultatai yra ir mokytojo geri rezultatai.


„Jei žmogus vien tik dirba ir neskiria laiko sau, tai yra negerai. Žmogus turi džiaugtis gyvenimu.“


Investuoja į įrangą

Apsidairius kabinete, kuriame kalbame su mokytoja, matome gausybę įrangos, kurią biologijos pamokose naudoja mokiniai. Inga teigia, kad gimnazija labai palaiko gamtos mokslus ir skiria jiems didžiules investicijas: „Aš savo pamokose naudoju 3D technologijas, kurios ypatingai motyvuoja mažuosius mokinius. Taip pat naudojame binokuliarinį mikroskopą, kuris gali fi lmuoti ir fotografuoti. Jį naudoju pamokose ir jis labai reikalingas projektiniuose darbuose, nes mūsų mokykloje kiekvienas mokinys per metus privalo paruošti tiriamąjį projektinį darbą su tiriamąja veikla. Pavyzdžiui, šiais metais fi lmuosime kaip keičiasi dafnijos širdies susitraukimų skaičius, paveikus ją kofeinu, alkoholiu ar kitomis narkotinėmis medžiagomis. Tai atliksime būtent su šiuo mikroskopu.

Turime labai daug jutiklių, kuriuos prijungiame prie kompiuterių ir galime tirti įvairius veiksnius: pH, temperatūrą, organizmo skysčius ir t. t. Ant mokinių stalų stovi modernūs monokuliariniai mikroskopai su šviesos šaltiniu. Šiuo metu labai laukiame atkeliaujančių kompiuterių, kurie taip pat stovės ant kiekvieno stalo. Kompiuterine technika esame gerai aprūpinti ir mūsų mokiniai yra prie to pripratę, todėl jie labai nori praktinių darbų. Dėl šios priežasties esame sudarę sutartis su skerdyklomis ir mes galime gyvai tyrinėti kūno sandarą“, – pasakoja Inga.

Mokiniai mokykloje visas šias technologijas aktyviai naudoja ir atlieka labai įdomius eksperimentus: „Pernai, atlikdami projektinį darbą, inkubatoriuje išperinome tris vadas viščiukų. Tai buvo didžiausias stebuklas mokykloje. Viena vada viščiukų ritosi prieš Šv. Velykas, tai net tėvai atėjo žiūrėti šio nuostabaus proceso. Nuo šių mokslo metų turime oficialiai dirbantį laborantą, kad praktikos darbų būtų dar daugiau, nes patys mokytojai jau nebespėja. Praktiniams darbams reikalingas pakankamai ilgas pasiruošimas.“


Didžiuojasi mokiniais

EMA taip pat atranda vietą aktyviose šios mokytojos pamokose: „Mūsų šūkis yra „pamokoje maksimum, namuose minimum“. Pamokoje atliekame maksimaliai, o namų darbams lieka minimaliai užduočių. Namų darbams 7–8 klasėms skiriu diferencijuotas EMA užduotis. Man šios užduotys atrodo tobulos, todėl kad jos moko vaikus mąstyti. EMA užduotys verčia vaikus prisiimti atsakomybę už save: jeigu mokinys atsakingai nedirbs ir nesimokys, tai jo bendras įvertinimas nebus toks gražus, koks yra jo tikslas.

Kartu su mokiniais kiekvienais metais išsikeliame savo tikslus, o mokslo metų pabaigoje – aptariame. Mokiniai pasako ir savo pageidavimus mokytojui, nes juk ir mokytojas turi tobulėti. Iš pradžių vaikams EMA yra tikras iššūkis, todėl mokytojui reikia kantrybės. Pradėjusi su mokiniais naudoti EMA kantriai du mėnesius aiškinau, kaip žiūrėti į užduotis, kaip jas atlikti, taip pat konsultavau ir tėvelius. Rezultatai jau gerėja, bet ne dėl pažymio gi dirbame. Vaikai jau išmoksta mąstyti ir spręsti problemas. Net pradeda įveikti tas sunkiausias Kazimiero problemines užduotis“, – didžiuodamasi savo mokiniais pasakoja mokytoja.

Inga pasakoja, kad naudojo labai daug įvairių mokymo priemonių, kol neatrado EMA sistemos: „Už EMA geresnio įrankio 7–8 klasei neturiu. Labai norėčiau, kad EMA eitų tolyn ir atsirastų užduotys 9–10 klasei. Pirmiausia EMA patinka todėl, kad turi diferencijuotas užduotis. Antra, sistema yra neperkrauta ir užduočių yra ribotas kiekis, nes juk esmė yra kokybėje, o ne kiekybėje. Viena kokybiška užduotis gali patikrinti labai daug gebėjimų. Taip pat, vaikams labai patinka SAFARI lenta.“


Skirsto darbus

Inga labai daug savęs atiduoda mokyklai ir mokiniams, tačiau atranda laisvo laiko ir sau. Jos receptas – darbų skirstymas: „Aš manau, kad jei žmogus vien tik dirba ir neskiria laiko sau, tai yra negerai. Žmogus turi džiaugtis gyvenimu. Aišku, aš esu labai užimta ir laisvo laiko per mokslo metus nebūna tiek daug, bet aš tikrai jo surandu ir sau. Šventas reikalas – tris metus ketvirtadieniais einu į protmūšį. Tai yra atradimai, kūryba, mokymasis ir tobulėjimas. Mėgstu eiti į teatrą, keliauti. Į mašinos bagažinę susikraunu palapinę, virdulį, stovą ir kitus įrankius. Esu užkietėjusi turistė ir vasara yra mano mėgstamiausias metų laikas. Man pats nuostabiausias laisvalaikis yra miške, prie ežero. Mėgstu labai anksti ryte keltis, todėl paežerėje matau labai daug gyvos gamtos ir gyvūnų veiklos. Mano sesuo sako, kad aš esu tikras gamtos vaikas“, – juokiasi Inga.

Pokalbį Inga užbaigia šiltu palinkėjimu: „Aš norėčiau palinkėti, kad niekada nenusiviltumėte savo mažutėmis nesėkmėmis. Linkiu pasitikėti savimi, būti pozityviems ir smalsiems bei nepamiršti, jog mokytojas ir mokinys turi būti viena komanda. Tai yra labai svarbu ir tada Jus lydės sėkmė.“


Daugiau interviu čia.

Pranešk apie klaidą arba palik atsiliepimą